sryguoti

srygúoti, -úoja, -ãvo intr. 1. Ign, Prng kuksėti, sriūbauti, graikščioti verkiant: Verkia drūtai, net srygúoja Klt. Tai pasleidęs: sryguõs sryguõs, ir galo nėra Dglš. 2. kosėti, gaudant kvapą: Kosės kosės net srygúodamas Klt. 3. tampyti kaklą užsirijus: Srygúoja višta ažsirijus Prng. Ko tu srygúoji kai žąsinas apslesęs! Ml. 4. Ds siekti iš toli: Čigonas … atsisėdo gale stalo ir, šaukštą pasiėmęs, pradėjo valgyti sryguodamas per visą stalą LTsIV376. Ko tu čia srygúoji pro svečio nosį – negali aplinkui pasiimt! Prng. Arklys srygúoja par tvorą – nuvaryk Trgn. Srygúoj nesrygúoj – vis viena nepasieksi Ml. 5. dideliais žingsniais eiti: Nu, srygúoj srygúoj – nepaeini?! Dglš. Srygúoja kaip žydas telioko pirkt Ant. Srygúoji kaip velnias per balą Vdš. \ sryguoti; pasryguoti; užsisryguoti